Autorius ne tik įvardija padėtį, bet ieško ir atsakymų, kodėl ji susidarė. Kaltinti ir kritikuoti vien tik valdžią būtų pernelyg banalu, tiesmuka bei neefektyvu (sukritikuotą Kubilių juk visada pakeis koks nors Bubilius), todėl V. Rubavičius kapsto kur kas giliau ir užčiuopia sisteminės kritikos pamatus. Dabartines blogybes pagimdė ne viena ar kita valdžia, o ydinga demokratijos sistema, kurią autorius vadina vaizduojamąja. Vaizduojamoji (parodomoji) demokratija – tai iš viršaus nuleistas visuomeninių santykių karkasas, kuris nubrėžia griežtą ribą tarp valdžios ir valdomųjų, tačiau per propagandą bei įstatymų manipuliacijas ją tarytum panaikina ir tokiu būdu valdomiesiems sukelia lygiateisiškumo bei demokratiškumo iliuziją. Vaizduojamoji demokratija yra įsišaknijusi visame Vakarų pasaulyje, tačiau mechaniškai nukopijuota ir perkelta į Rytų Europą (ir į Lietuvą), ši demokratijos parodija įgavo itin atviras ir ciniškas formas...