„Paliekame Vilnių, Lietuvos sostinę, europietišku ritmu gyvenantį miestą, su dygstančiais kaip grybai po lietaus naujais dangoraižiais, automobilių kamščiais. Mūsų kelias veda į Dzūkiją, gamtos grožiu ir geraširdžiais žmonėmis garsėjantį kraštą. Apsunkę nuo praleistos dienos triukšmingame Vilniuje, laukiame susitikimo su Ūla, Dzūkijos gražuole upe. Lekiam vis tolyn ir tolyn nuo triukšmo ir žmonių. Akį glosto žali pušynai pakelėse, o besiveržiantis pro automobilio langą vėjelis, kvepiantis sakais, sukelia šventinę nuotaiką. Kelionė neprailgsta...“. (knygos autorius)