Lietuvos darbo rinka ir ypač šiuolaikinė sudėtinga situacija joje reikalauja adekvataus darbo santykių reglamentavimo, užtikrinančio pusiausvyrą tarp ekonominių ir socialinių interesų, tarp darbdavio ir darbuotojų interesų, valstybės ir pavienio asmens. Šiuo aspektu ypač aktualus darbo teisės mokslinės doktrinos vaidmuo ieškant bendros nuomonės teisinėms priemonėms, teisinio reguliavimo metodams ir būdams tobulinti, galiojančiai darbo teisės norminei bazei atnaujinti.
Monografijoje autorius plėtodamas darbo ginčų mokslinę doktriną daug dėmesio skiria teismų praktikai, Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams. Svarbu ir tai, kad bendros kompetencijos teismų praktika lyginama su administracinių teismų praktika tarnybinių ginčų nagrinėjimo srityje, tuo pačiu sudarant prielaidas teismų praktikai unifikuoti ir vienodiems standartams kurti.