Naujasis Baudžiamasis kodeksas parengtas remiantis atitinkamų Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių teisės aktų nuostatomis, atsižvelgta į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, įvertinta šiuolaikinių demokratinių teisinių valstybių praktika baudžiamosios teisėkūros srityje. Komentare remtasi (atsižvelgta) ir tais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimais, kurie, nors ir buvo skirti senojo Baudžiamojo kodekso taikymo praktikai, tačiau neprarado savo aktualumo ir įsigaliojus naujajam Baudžiamajam kodeksui. Neatsisakyta ir kai kurių senojo Baudžiamojo kodekso nuostatų, atitikusių nepriklausomos Lietuvos valstybės poreikius vykdant baudžiamąją politiką.
Komentuojamas Baudžiamasis kodeksas – pirmas nacionalinis Lietuvos valstybės ir teisės istorijoje kodifikuotas vientisas baudžiamosios teisės aktas, kuriame daug naujų normų ir net atskirų institutų. Šis kodeksas galioja nuo 2003 m. gegužės 1 d. Todėl aiškinant (interpretuojant) atskiras Baudžiamojo kodekso sąvokas, formuluotes, normas, institutus ne visada buvo galima remtis baudžiamosios teisės doktrina, mažoka ir teismų praktikos taikant naująjį Baudžiamąjį kodeksą. Todėl rengiant Baudžiamojo kodekso komentarą buvo ypač vertingos žinomų baudžiamosios teisės specialistų pastabos ir patarimai.
Baudžiamojo kodekso komentarą sudarys 2 knygos – pirmoji skirta Bendrosios dalies komentarui. Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies komentare atsižvelgta į įstatymus bei kitus teisės aktus, galiojusius 2004 m. spalio 1 d.