Trys Dalios Karatajienės knygą sudarančios apysakos – tai į subtilią literatūrinę formą įvilkti gilūs apmąstymai apie žmogaus santykį su kitu žmogumi ir visu pasauliu didelių sukrėtimų akivaizdoje, apie kūrybos ir vilties tikrumą, – kitaip tariant, apie praeitį, be kurios „joks mirtingasis niekada neįstengs patekti į ateitį“.