Tai knyga apie vieną garsiausių secionistų - dailininką Gustavą Klimtą. Apie meilę moteriai, įgyjančiai kaskart vis kitokį pavidalą ir be paliovos skatinančiai kurti. Asmenybės - nei Klimto, nei Kleo Lėjos - šiame romane nėra itin ryškios, juolab abu jie turi antrininkų, kaskart vis verčiančių suabejoti, tikra tai, kas regima, ar ne. Gustavui Klimtui vienintelis tikras dalykas buvo kūryba. Dailininkas, gausiai nutapęs portretų, teigė, kad jam nerūpi tapomojo asmenybė - jį domina pats žmogus, ypač moteris. Sakėsi ir pats kaip asmenybė nėra įdomus, tad norintiems perprasti dailininką siūlė įdėmiau įsižiūrėti į šio kūrinius.