Kritiką, o ypač dvasininkijos atžvilgiu, Roterdamiečio laikais sakyti buvo gana rizikinga, tad autorius pasirinko alegorijos ir satyros kaukę, kurią užsidėjęs galėjo drąsiai ir tiesiai skelbti savo nuomonę bei pamąstymus apie žmonių tamsumą, godumą, dvasininkijos luomo ydas, visuomenės prietarus, baimes, karus, agresiją ir netoleranciją...