Judita baigia trisdešimt septintuosius metus, piktuoju mini ją pametusį vyrą ir svajoja apie tikrą jausmą. Pati viena statosi namą kaime ir viena auklėja keliolikmetę Tosę. Tvarko patarimų skyrelį moterų laikraštyje, neuždirba tiek daug kaip Bridžita Džouns ir nesijaučia, kaip ši, šaunia moterimi. Ji nesigėdija savo silpnybių ir kompleksų, turi humoro jausmą, po kiekvienos krizės joje sprogsta naujas energijos užtaisas.

,,Manau, visi esame panašūs. Kiekvienas turime troškimų, apie kuriuos nenoriai prisipažįstame. Ilgimės didelės meilės ir karalaičio ant balto žirgo. Ir aš balsuoju už tą ilgesį.", - Katarzyna Grochola