“Ačiū, kad suteikėte prasmės mano gyvenimui. Atėjau į šį pasaulį tam, kad patirčiau tai, ką patyriau, kad mėginčiau nusižudyti, kad susigadinčiau širdį, sutikčiau jus, užkopčiau į šią pilį ir palikčiau savo veidą jūsų sieloje. Vienintelė priežastis, dėl kurios atėjau į pasaulį - padėti jums vėl grįžti į kelią, kuriuo liovėtės eiti. Neleiskite man pajusti, kad mano gyvenimas buvo veltui.”

Romanas “Veronika ryžtasi mirti” - viena geriausių ir perkamiausių populiaraus rašytojo Paulo Coelho knygų. Tai pasakojimas apie gyvenimą ir mirtį, apie džiaugsmą ir liūdesį, visa ko prasmę ir beprasmybę.

Jauna mergina nusprendžia nusižudyti. Kodėl? Juk ji turi viską, dėl ko verta gyventi: abu mylinčius tėvus, daug draugų, pastovų darbą, nuomojasi jaukų, ramų kambarėlį vienuolyne, yra mylima, geidžiama... Tačiau Veronikos gyvenimas slenka per daug tolygiai, ir ji žino: pasens, pasidarys ligota, paliks draugai. Jeigu gyventų, labai padidėtų galimybė kentėti. Be to, viskas pasaulyje einasi ne taip, kaip reikia, o Veronika nieko negali pakeisti - ir tai kelia pojūtį, kad ji visiškai niekam nereikalinga.

Veronikai vis dėlto nepavyksta nusižudyti ir ji atsiduria garsiame bei baisiame beprotnamyje - Viletėje. Netrukus mergina sužino ir dar vieną lemtingą žinią - narkotikų sukelta koma nepagydomai paveikė jos širdį, gyventi beliko savaitė. “Vadinasi, man pavyko” - vos sužinojusi žinią ištaria mergina.

Knyga šviesi, lengvai skaitoma, kupina subtilaus humoro bei ironijos. Net ir bandydama žudytis Veronika aplink mato ne vien juodą spalvą. Merginą dažnai apninka prašviesėjimo akimirkos. Jų metu ji suvokia, jog iš tiesų nori gyventi. Ir tik suprasdama, jog beliko vos keletas dienų, Veronika pradeda jas branginti ir iš tiesų gyventi. Gyventi taip, kaip visada norėjo, nieko nesivaržydama ir nebijodama.

Paulo Coelho meistriškai aprašė istoriją, pakeitusią jaunos merginos ir ją supusių žmonių gyvenimą. Ar negalėtų ši istorija pakeisti ir mūsų? Galbūt netgi išmokyti gyventi taip, tarsi ši diena būtų paskutinė. Kaip sakė Veroniką gydantis daktaras Igoras: “Mirties suvokimas mus paskatina intensyviau gyventi”.