1934–1935 m. rašytą romaną įdomu, net savaip aktualu skaityti šiandien. Pirmojoje dalyje nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos kaimo vaizdai. Čia rutuliojama mokytojos Nelės Daugvilaitės darbo ir meilės istorija. Antrojoje dalyje – laikinoji sostinė Kaunas. Autorius kritiškai žvelgia į besiformuojančią naująją valdininkiją ir biurokratiją, negaili sodrių spalvų tapydamas senųjų Daugvilų portretus, analizuodamas jaunojo inžinieriaus Anatolio Sabo charakterį. Nelieka nepastebėtos partijų partijėlių bei kitų visuomeninių organizacijų varžytuvės bei rietenos dėl svarbesnio vaidmens, geresnės padėties biurokratinėje hierarchijoje.