Prityręs romanistas būdingu lyriniu psichologiniu stiliumi vaizduoja šiuolaikinės moters (instituto menotyrininkės Jonės Pabiržytės) sudėtingą gyvenimo, patirtos meilės istoriją, kurios paralelės nusidriekia ir į atokius kraštus: ją, kaip ir daugelį kitų Lietuvos šeimų, palietusi tremtis į Sibirą („Fašistka, fašistka, fašistka!..“ – rėkė, tarsi iš kulkosvaidžio pylė traktorininko Grišos žmona“), studijos tuometiniame Leningrade (Sankt Peterburge), vos nesibaigusios tragiška gyvenimo lemtimi, tarnybinė komandiruotė į Lisaboną, tarsi virtusi vienos dienos viso gyvenimo sapnu... Šių ir daugybės kitų įvykių kontekste atsiskleidžia įvairiausių tautybių žmonės su skirtingais charakteriais ir painiai susikryžiavusiais likimais.