Šis J. Baltušio (1909–1991) romanas vertinamas kaip geriausias jo kūrinys, modeliuojantis lietuvio charakterį ilgaamžės patirties akivaizdoje ir daug sakantis apie patį rašytoją. Kiti išliekamosios vertės ženklai – turtinga kalba (paveikta kupiškėnų tarmės ir sakmių poetikos), sudėtingas pagrindinio veikėjo charakteris, gamtos ir darbų vaizdavimo grožis bei prasmė.