Nejaugi gyvybės eliksyras – tai tik ilgus amžius žmoniją persekiojanti idée fix, bevaisės senovės alchemikų pastangos ir apsukrių šarlatanų pasipelnymo šaltinis? Neskubėkime daryti išvadų, kol neperskaitėme Raymondo Khourio trilerio "Šventovė". Neįtikimi herojų nuotykiai mūsų dienų Viduriniuosiuose Rytuose, ieškant šimtmečių senumo knygos su joje atskleista neįkainojama ir kartu mirtinai pavojinga paslaptimi verčia tuo suabejoti. Rūsčti šių laikų Libano ir Irako realybė čia netikėtai susiejama su tokių kontroversiškų istorinių asmenybių kaip "nemirtingojo" XVIII a. alchemiko grafo De Sent Žermeno ir Neapolio kunigaikščio Raimondo di Sangro gyvenimo detalėmis. Jų vaikaičius, kaip ir protėvius, it prakeiksmas tebelydi didžiojo alcheminio slėpinio – ilgaamžiškumo biocheminės formulės – paieškos. Po žiaurių išbandymų ir kvapą gniaužiančių išgyvenimų amžių paslaptis pagaliau ima sklaidytis nuošaliame šiaurinio Irako kalnų kaimelyje.