„Tempo primo“ – subtili miniatiūrų, poetinių įžvalgų, kartais vėjavaikiškai romantiška, kartais idealistiškai naivi, kartais net ironiška. Tai fragmentiškų užrašų knygelė dalinantis savo pastebėjimais, kurie neretai primena sentencijas, ar tiesiog užsigalvojimus iš ryto lietui lyjant su puodeliu rankoje.