„Viršvalandžiai“ – nebaigta paskutinė Jurgos Ivanauskaitės knyga. Rašydama apie dramatiškus paskutinius savo gyvenimo metus, ji apmąsto kiekvienos gyvenimo akimirkos grožį, kančios prasmę, tikėjimo, meilės, vilties svarbą. Šiuos tekstus Jurga rašė iki paskutinių gyvenimo dienų.

Pati savęs klausiu, kam ir kodėl rašau šį tekstą. Kas bus jo skaitytojai? Tokie pat ligoniai kaip ir aš? Tie, kurie išlėkė už skrupulingai nubrėžto visuomenės savisaugos rato ribos ir atsidūrė užribyje, kurie gėdijasi savo negalios, vengia apie ją kalbėti ir slepia fatališką diagnozę lyg kokią juodą negarbės dėmę? ...
Tiems, kuriuos erzina specifinė epitafijų ir laidotuvių vainikų užrašų stilistika, „Viršvalandžių“ geriau neskaityti. Tačiau neapsirikite, mano rašymas skirtas ne rimtuoliams, o tiems, kurie mėgsta ir moka juoktis.